veislingas

veislìngas, -a adj. (1) K, -à (3) Sdb; Sut 1. K, M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DS165(Rs), Krm, Srj kuris susilaukia daug palikuonių, sparčiai veisiasi, plečia savo giminę, vislus: Veislìngi vyrai J. Užperą duok moteriškai neveislìngai dėl užsivaisijimo J. Ka visos tamstos dukterys menkos, o veislìngos Trk. Ot, tai veislingas žydas! – stebėjosi kaime V.Krėv. Abrahomas buvo jau pasenęs, o Sora, jo moteris, buvo neveislinga S.Stan. Ale pašėlusi kiaulė – kiek veislìnga! Trk. Aštuoniolika metų išlaikiau [karvę] ir da veislìngą pardaviau Pbr. Žiurkė tankiai tura vaikus, po septynis aštuonis vaikus – baisiai veislìngos yr End. Avys jų veislingos SPI48. O tas mėnuo yra šeštas anai, kurią vadindavo neveislinga SE274. ^ Veislinga kaip žiurkė Sim.

veislìngai adv. K, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk.

2. SD¹124, P, N, RtŽ, Alk duodantis gausų derlių, vaisingas: Pernai bulbos labai veislìngos buvo Žl. Nemažos bulbos, ale nedaug prikasėm – neveislìngos Švnč. Veislìngos lazdos (lazdynai) Dglš. Tiek gilių – labai veislìngas ąžuolas Lnkv. 3. gerai augantis, vešlus: Jie (agurklapiai) labai veislingì: pakrašty, žiūrėk, daržiuko i auga Sdb. [Avietės] labai veislìngos, labai jos eina (plečiasi) Ps. ║ trąšus, derlingas: Auga vietose veislingose daug didesni P. 4. Ser, NdŽ kuris grynos rasės, geros veislės.